[Priedainis, Pushaz:]

Mano knyga be pavadinimo, be viršelio
Ją rašau klūpėdamas ant kelių
Nes aš tikiu, aš tikiu, aš tikiu
O tu?

[Pirmas kupletas, Pushaz:]

Suoliukas, kiemas, rebiatos, rankoj kortos
Pas vieną kamuolys, pas kitą alus, žodžiu komfortas
Nuo ryto kašės aikštelėj bumsim
Vakare jau žinom, po langais trinkos lupsim
Čia vaikystę keitė paauglystė
Čia nekaltas sparingas galėjo virsti žmogžudyste
Tai ne filmukai, ne žaidimai ir ne naujiena
Visi, kas iš betono, trynė savo kiemą
Tėvukas, amžiną atilsį, norėjo, kad sportuočiau
Nuo ryto iki vakaro bėgiočiau
Panašiai ir buvo - treniruotės dvi ar trys į dieną
Rytų kovos menai padėdavo kitam kieme
Stalo tenisas, slidinėjimas ir futboliukas
Tempė mane kaip darbiniai arkliukai
Gerai, kad broliukai taip pat judėjo
Kas rankinį, kas neramius girtuoklius į pavėsį dėjo
Taip augom, taip stovėjom, taip panas mylėjom
Ilgai nežaisdavom, jos pačios to norėjo
Šokis vienas, šokiai du, žiūrėk į plotą
Šmaukšt, kaip du kart du
Taika

[Priedainis, Pushaz:]

[Antras kupletas, Pushaz:]

Nieko nėra amžino, supratau po kelių metelių
Kai pavojinga tapo kiekviena dienelė
Stiprėjom mes, kažkam jau kėlėm nerimą
Tamsios naktelės estafetę perėmė
Kažkas surado moterį, kažkas pamilo butelį
Vieni norėjo dirbti, kiti - užsidirbti
Kažkas ėmė kristi, kažkas - kilti
Gyvenimas, žodžiu, kitaip ėmė virti
Razborai, kaifas, vodkė, babkės
Tu dar vaikis, o jau suki kažkokias varkes
Pykomės su visais ir tarp savų
Nes atsirado vertybių naujų
Negali išduoti, turi tik saugoti bro
Negali atsukti nugarą, kas atsuka - čmo
Konfliktai namie, tėvai nemiega
Jie nežino, kas tu, kur tu, tik mato šaltą sniegą
Pirmos meilės, kurios dažnai subyra į šipulius
Ir ne visi sugyja, ne visi vyrai
Sulaužyta ranka, pamėlusi akis
Tai kasdienybė, tu - vilkas, ne avis
Bet staiga radai, o gal atrado tave
Tai tikra aistra, meilė tikra, amžina
Tai suteikė progos įkvėpti gryno oro
Tai pakeitė tikslus, pasaulį, tavo norus
Tai stebuklas iš šešių raidžių
H.i.p. h.o.p
Nuo šešiolikos iki dabar mes kartu, kartu

[Priedainis, Pushaz:]

[Trečias kupletas, Pushaz:]

Metukai bėgo ir pyspuogius keitė barzda
Buvo plona, dabar stora, šiurkšti oda
Patinka man, kas suteikia brandumo
Ar viskas, ar samanė, ar darbai prie albumo
Suvystė mane kaip vysto kūdikį
Su muzika atgimsti iš naujo, o ne nudegi
Pamilti vėl mamą, seserį ir švogerį
Ne imti, o duoti dažniau mokiausi
Per hiphopą atradau funk'ą, blues'ą, jazz'o groove'ą
Per hiphopą sutikau nuostabių žmonių krūvą
Per jį supratau knygos jėgą
Pradėjau stumt, bet stumt savo tilegą
Mano sūnus - tai Dievo dovana
Ir jis, ir aš - tai ta pati daina
Auginu griežtai, bet ne kareivį
Stovėt už savo tiesą, artimą, naudoti meną, o ne peilį
Gal bus chirurgas, gal banko šefas
Gal grieš smuiku, gal pankas, gal pokerio specas
Svarbiausiai, savo širdies klausytų
Laimingas, geras žmogus būtų ir geras panas kabintų

[Priedainis, Pushaz:]